Taurių Karalienė

Vanduo vandens. Jausmas jaučiamas. Jausmų jautimas. Magnetas, jausmų pritraukimas. Jausmų bedugnė. Vandens okeanas. Pergyvenimų jautimas. Potraukis. Išsiskaidymas. Formos nebuvimas. Prausimasis. Meilė mylinti ir meilė mylima. Vienybė priėmimas – jausmų atidavimas. Jausmų persiliejimas.

Įvedimo korta:

Aš vanduo vandens, jausmas jausmo. Aš – jausmas būsenoje pajautimo. Aš – jaučiantis jausmas. Aš – tik vanduo vandenyje, Tiktai jausmas jausme, dvasios pajautimas, dvasingas jausmas. Aš – dvasios dvasia. Daugiau nieko nėra. Jausmas – mano būtybė ir išraiška. Vanduo, jausmas, dvasia – mano sostas, mano kūnas, mano drabužiai. Aš pritraukiu ir atstumiu savo gilumu, nežinomybe, kintamumu, nenuspėjamumu. Aš – nepertraukiamas potraukis – jausmų atidavimas, jų tekėjimas. Absoliutus jausmas, jausmas ir jo išraiška. Absoliuti begalinė meilė. Formos nebuvimas, vandens tekėjimas. Aš – absoliuti, savarankiška, savarankiškas patrauklumas, pagrindinis veikėjas vandens stichijos, jausmų stichijos. Aš – meilės magnetas, magnetas jausmų pritraukimo, Šventosios Taurės įsikūnijimas. Įeik į mano vandenis, ramius, banguojančius. Maloniai- vėsią, glamonėjančia kūną vanduo, tobulai skaidria banguoja sidabrinio Mėnulio atspindžiuose, banguoja veikiama mėnulio ritmų, amžinybės ritmų. Dabar pasinerk, pasinerk vis giliau ir giliau į šiuos nepaprastus, viliojančius savo gyliu, bedugnius okeano – jūros nemirtingumo vandenis, stebuklingas emocijos bangas, jausmų Išminties Vandens – sugerk juos visa savo būtybe savo dvasios. Išminties vanduo nuplauna nuovargį, atsiveria odos poros, švarus, skaidrus, lengvas vanduo – švelni, gyva – užpildo visą kūną. Kūnas tampa paklusnus ir lankstus, išsiskaido, išnyksta. Yra tik Dvasia, tik jausmas. Dabar tu teki kartu su vandeniu – kartu su manimi, ištirpsta manyje, tapdama Vandeniu – jausmu, pasinerdama į bedugnę, į vandens gylį – į Gralio Taurę – vis giliau ir giliau. Čia, pirminiame Erdvės gylyje vanduo spindi viliojančia, paslaptinga, užburiančiu švytėjimu. Tai ir esu aš – potraukio jausmas, magnetas meilės, erosas, didžiausia Vandens Paslaptis. Vandens spindėjime, paslapties gylyje – Aš – didelėje baltai – rožinėje perlamutrinėje kriauklėje, pataluose iš baltų, rožinių ir melsvų lotosų – nemirtingumo gėlių, atsiremdama į krištolinius vandens srautus , kaip į nepajudinamą uolą – Aš – Puiki Karalienė, absoliutus Moteriškumas, nemirtingas meilės potraukis. Švelniai melsva mano suknelė persilieja perlamutriniais spinduliais, sidabrinė Izidės karūna, papuošta stambiais perlais, švyti stebuklinga švaria šviesa ant mano puikios galvos. Perlų vėrinys, perlų auskarai, perlų apyrankės ant rankų ir kojų tartum gyvas vanduo įsigeria ir išsaugo mano dievišką – švarų grožį. Per minkštą tekančią suknelę, švytinčią gyvu perlamutru, švelniai spindi mano nuostabi krūtinė, pilvas, visas mano stebuklingai – nuostabus, pritraukiantis prie savęs kūnas – jausmų kūnas. Nuostabūs mano plaukai srūva žemyn kūnu gyvo švytinčio vandens srovėmis. Prabangią Taurę, iki viršaus pripildytą stipriu, aromatingu vynu, svaiginančiu meilės gėrimu, laikau savo švelniose rankose. Ji uždaryta – joje mano paslaptis. Baltas erelis su Gyvybės raktu ant kaklo sklendžia virš manęs stebuklingoje, skaidriai – lengvame vandenyje išminties, saugodamas mane ir mano paslaptį