Taurių Аštunakė

Jausmų magija, nuostabūs jausmai. Jausmų teisingumas. Jausmų pusiausvyra. Jausmų logika. Moralės logika. Moralės magija. Moralės tobulumas. Vidinio „Aš“ valia.

Situacija:

Dvasinio vertybių paieška. Dvasinis proveržis. Savanoriškas atsisakymas nuo įprasto arba brangaus, pilnas atsidavimas Dievo valiai – kelias į nežinomybę. Emocinė rizika perėjimo į nežinomybę.

Charakteris (pozityvus veikimas):

Emocijų ir proto sutarimas. Nepajudinama vidinės etikos pozicija ( vidinė valia). Valdžia valios prieš instinktus, ramybė, uždarumas, polinkis į vienatvę, mokėjimas ramiai pasinerti į gyvenimo bangas, jausti kolektyvinės pasąmonės gylį, surasti savo individualų dvasinį kelią – neplaukti pasroviui, įveikti sunkumus, pasiekti sėkmę. Kūrybinis intelektas. Konfliktas sveiko mąstymo logikos ir asmeninių simpatijų. Kuklumas, atkaklumas, išradingumas, patikimumas, pastovumas, balansas. Kantrybė, praktiškumas, garbė, asketizmas Super jautrumas, ritmo ir grožio ritmas. Atsakomybės jausmas prieš kitus žmones – noras pašalinti kančias, pakelti aplinkinių intelektą. Žinojimas socialinio ritualo, mokėjimas gyventi harmonijoje su kitais žmonėmis, išsaugojant distanciją. Gydytojai.

Charakteris (negatyvus veikimas):

Proto ir emocijų prieštaravimai. Perdėtos emocijos vietoj valios. Sąstingis, pasidavimas įpročiam, pasąmonės instinktams. Šventiškumas. Emocinė blokuotė, gyvenimo intereso praradimas. Alkoholizmas, narkomanija. Nusivylimas meile, liūdesys, skyrybos, ilgesys, materialinės gerovės pabaiga. Siekis manipuliuoti žmonėmis per emocijas, kontroliuoti, slėgti. Profesionalus apgavikas. Gundytojas. Seksualinė magija.

Įvedimo korta:

Prabangiame restorane, padarytame dideliame senoviniame laive, kiekvieną vakarą padengti turtingi stalai puotai. Groja orkestras. Dideli langai – iliuminatoriai aklinai uždaryti, tvanku nuo kvapo gėrimų ir maisto. Aš slankioju po sales laivo – restorano tarp svečių, šokančių pagal lėtą, aistringą muziką, geriančių bokalą po bokalo brangaus, sauso vyno. Aš žinau juos visus. Mes nuolatiniai lankytojai, mes praleidžiame čia kiekvieną naktį valgydami, gerdami ir šokdami, pasaulietiškais, kerinčiais savo tuštybe pokalbiais. Ramiai ir susitaikančiai, lyg tais kažkas iš vidaus mane vestų, slankioju tarp svečių, iš salės į salę, toliau po tamsius ir stačius, kaip bekraštį dvasios šulinį, laiptus leidžiuosi gilyn į restoraną. Čia tuščioje nedidelėje salėje ant baltos stalo staltiesės tarp egzotinių gėlių ir vaisių sustatytos aštuonios taurės iš tamsiai- violetinio ametisto. Kajutės tolumoje yra durys, vedančios į viršų, į slaptą, pačią aukščiausią denį. Atidarau duris. Lipu. Danguje plonas, permatomai- baltas jauno mėnulio pjautuvas netikėtai dingsta. Pilnas užtemimas. Ir violetinėje spindinčioje tamsoje minkšti lietaus lašai, krentantys į vandenyną, skamba taip pati nuostabiausia muzika.

Sujungimas taurių aštunakės ir taurių princo:

Aš žengiu dar vieną ryžtingą žingsnį – tolyn nuo įprasto restorano, link nežinomo princo _ riterio „Šventojo Gralio“ – ir savanoriškai, visiškai ramiai pasineriu į gilius išvalančius vandenis jo audros bangų.