Keltų Kryžius
Keltų Kryžius – pats žinomiausias ir, tikėtinas, vienas iš seniausių kortų dėlionių. Jis universalus, tai yra tinka atsakymams į bet kokius klausimus. Jis rodo situacijos vystymosi tendencijas, padeda išsiaiškinti priežastis, jas iššaukusias, ir aprašo savijautą, kurioje yra klausiantis, jo vidinį nusiteikimą. Kada Jūs ne visai įsitikinę, kokią dėlionę geriau pasirinkti atsakymui į Jūsų klausimą, galima drąsiai rinktis Keltų Kryžių. Šios dėlionės aiškinimui pageidautinas gilesnis susipažinimas su Taro kortų reikšmėmis, bet jei Jums kažkas neaišku, ne reikia nusiminti: paprasčiausiai perskaitykite dar kartą, kas parašytas apie iškritusias Jums kortas.
Suformuokite savo klausimą, ištraukite iš kaladės dešimt kortų ir sudėliokite jas pagal šią schemą:
10
3 9
5 1 6 8
2
4 7
Dėliojant kortas galima sakyti pozicijas ir pavadinimus garsiai:
1. Va kame reikalas,
2. O va kur raktelis,
3. Va kas viršuj,
4. O va kas apačioje,
5. Kas buvo,
6. Kas bus,
7. Sau ( tai yra klausiančiam),
8. Kitiems,
9. Viltys ir baimės
10. Kuo reikalai baigsis.
Arba, kalbant kitais žodžiais:
1. Problemos esmė,
2. Aplinkybės,
3. Tai, apie ką mes galvojame,
4. Tai ką mes jaučiame,
5. Situacijos atsiradimo priežastis,
6. Jos vystymosi tendencija,
7. Klausiančio požiūris,
8. Požiūris kitų žmonių,
9. To, ko klausiantysis laukia arba bijo,
10. Perspektyvos ir rezultatai.
Esmė dėlionės tokia:
1. Charakteristika situacijos esamu momentu.
2. Išorinis impulsas, kuris gali padėti rasti išeitį iš situacijos arba atvirkščiai apsunkinti ją. Šios dvi kortos, ir pasako pačios situacijos esmę, tai yra faktiškai siūlo atsakymą į užduotą klausimą. Sekančios trys kortos aprašo aplinkybes, šią situaciją lydinčias:
3. Sąmonės lygis. Tas ką klausiantis jau žino (supranta), arba tai ko siekia.
4. Pasąmonės lygis. Tai visko vykstančio esmė, jo fundamentas, kurio rolę dažniausiai per mažai vertiname. Tuo tarpu ši korta netgi svarbesnė negu pozicijos korta 3. Pozityvi, stabili korta šioje pozicijoje reiškia, kad pas žmogų pakanka jėgų, kantrybės ir užsispyrimo, kad įveikti sunkumus. Bet neigiama korta ( pavyzdžiui, bet kokia kardų korta išskyrus tūzą, šešakę, Karalių ir Karalienę), nedviprasmiškai kalba apie fundamento silpnumą ir daro visą dėlionės esmę greičiau negatyvią, net jei kitose pozicijose yra pozityvios kortos.
5. Ši korta aprašo netolimą praeitį, tai yra , atskleidžia priežastis šios situacijos atsiradimo.
6. Pirma „ateities“ korta : ji rodo, kas laukia klausiančio pačiu artimiausiu metu.
7. Ši korta įkūnija klausiantįjį , jo požiūrį į situaciją (tai yra kortoms 1 ir 2), ir /arba jo nuotaiką susijusią su tuo.
8. Išorinės aplinkybės. Ši korta gali reikšti vietą ar sferą, kurioje vyksta ši konkreti situacija, arba tuos žmones nuo kurių priklauso jos išsisprendimas.
9. Viltys ir baimės. Šios kortos svarbą kartais tai pat nuvertina, todėl kad ji neturi prognozės kaip situacija toliau vystysis. Tuo pačiu ji gali suteikti daug vertingos informacijos, ypatingai tuo metu kai mes buriame nežinomam žmogui, arba kai klausiantis nepasakė savo klausimo garsiai. Ji rodo, ko žmogus tikisi ir ko bijo.
10. Antra „ateities“ korta, aprašanti tolimą perspektyvą, o kartais rodo ir į momentą, kada situacija pasiekia savo kulminaciją. Tokiu būdu ateities prognozę mes skaitome iš pozicijų 6 ir 10. Visos kitos kortos aprašo tik vienas ar kitas detales ,”tą foną”, kurioje vyksta mus dominant situacija.
Kokiu eiliškumu geriau skaityti kortas?
Pradėkite nuo pozicijos 5 ( praeitis, priežastys situacijos atsiradimo), pereikite prie 9 pozicijos ( viltys ir baimės). Tokiu būdu mes iš kart gausime bendrą įsivaizdavimą apie pačia situaciją ( pozicija 5) ir apie klausiantįjį (pozicija 9). Toliau žiūrime pozicijas 1 ir 2, kad suprasti kas būtent jaudina klausiantįjį , o poto patikrinsim ką jis supranta ( pozicija 3) , о ką tik intuityviai jaučia (pozicija 4). Poto išsisaiškinsim , kaip klausinatis žiūri į situaciją ( pozicija 7), kokie išoriniai faktoriai ar kiti žmonės užima joje savo vietą ( pozicija 8), ir tik tada pereiname į prognozę pozicijose 6 ir 10.