JUOKDARYS (0/XXI) – NAUJO SUTVERĖJAS

Juokdarys vienas iš trijų aukščiausių Spindulių. Tai reiškia, kad žmogaus gimusio po šiuo Spinduliu, laukia įdomi ir nepaprasta užduotis šiam gyvenimui, ir tam suteikti ypatingi sugebėjimai praleisti per save, gausias Srauto energijas, neprieinamas kitiems ne aukščiausiems Spinduliams. Su tuo susiję, kad aukščiausi Spinduliai negali pradėti realizuoti savo misijos pirmuose dvejuose savo išdirbimo lygiuose. Pagrindinė užduotis šio Spindulio atstovų – realizuoti aukščiausiąja žmogaus Misiją, būti kūrėjo pagalbininku Visatos kūrime t.y. sudaryti naujas galimybes ir įsivaizdavimus žmonėms esantiems čia. Po Visata turime omenyje, individualų rinkinį iš visuotinai pripažintų įsivaizdavimų apie supantį pasaulį ( tai apima ir tradicinį didelių socialinių grupių gyvenimą, kultūrinį ir istorinį aspektą, savo išgyvenimų vertinimą, mąstymo būdą ...) Juk niekam į galvą neatėjo panaudoti grąžto, kaip mikserio, bet vieną dieną pasirodė „Juokdarys“ ir po kažkurio laiko toks maišymo būdas ( pavyzdžiui, klijų tapetams) tapo visuotinai pripažintas. „Juokdarys“ – apsigimęs idėjų generatorius. Bet reikia atkreipti dėmesį į vieną ypatumą. Idėjos kitų Spindulių pavyzdžiui „Mago“ dažniausiai yra atsakymas į kažkokį klausimą, iškeltą sociumo, ir todėl visada priimtinos, realizuojamos ir palaikomos daugumos. „Juokdario“ idėjos visad tokios originalios ir eina be „socialinės užklausos“ , todėl visuomenės daugumos yra nepriimamos ir joms netgi priešinamasi, todėl kad jos nepapildo o laužo nusistovėjusią tvarką. Bet kokioje visuomenėje yra grupė žmonių pavargusių nuo kasdienybės ir norinčių gauti kažką naują. Jie priima „Juokdario“ idėjas. Taip ,kad „Juokdarys“ turėdamas noro, visada ras savo idėjų naudotojus, specifiniame žmonių rate. Kurį laiką „Juokdario“ idėja naudojasi išrinktieji, pripranta prie jos, o vėliau ji tampa visuotinai pripažinta ir jei tuo tarpu „Juokdarys“ nesugebės į savo kelią pritraukti prodiuserio ją stumiančio, jis praranda jos kontrolę ir idėjos vaisiai pradeda naudotis kiti, o „Juokdarys“ priverstas pradėti iš naujo. Iš principo tai „Juokdario“ nelabai jaudina, juk naujo sukūrimas jam gerokai svarbesnis, negu savo darbo vaisiai. Negalima likti abejingu bet kokiems „Juokdario“ apsireiškimams. Kaip tik jis praneša apie save, aplinkiniai dalinasi į dvi grupes: tuos kuriuos jis erzina, ir tuos kurie juo žavisi. Žmones su lanksčia psichika gali keisti požiūrį į „Juokdarys“, nuo erzulio iki susižavėjimo ir taip keletą kartų per dieną. Kai atsirado kinematografija, „Juokdariai“ tapo mylimais komedijų herojais. Scenaristai įvesdavo juos į situacijas, kuriose geruoju ar bloguoju buvo galima iš jų pasijuokti. Čarli Čaplinas, Lui de Finesas, Džimas Keri ir tt.. Galbūt tai tik žaidimas ir išoriniai komedijos pasirodymai, bet taip vaidinti „Juokdarį“ , reikia ir pačiam savo pagrinduose būti „Juokdariu“ . Į šių žmonių vaidybą mumyse visada atsišaukia vidinis vaikas, o jei „Juokdarį“ vaidina tiesiog geras aktorius, tai tokios grynos vaikiškos reakcijos neiškyla. Pastebėta, kad daugelis „Juokdarių“ praeina periodą, kada jie bando tapti normaliais žmonėmis, nustoti taip stipriai išsiskirti iš aplinkinių. Kai kurie įgyja vieną ar dvi socialines roles, ir tada jų išskirtinumas gali pasireikšti kokiuose nors slaptuose aspektuose jų gyvenime. Ekstremaliame variante tai gali privesti iki slepiamo, bet labai mylimo užsiėmimo.

PSICHOLOGINĖS SAVYBĖS

Ekstravertas, vienišius, bet tuo pačiu puikiai sugebantis lengvai užmegzti pirmą kontaktą su žmogumi, patraukdamas jį savo energija. Amžinas vaikas, kartais piktas, kartais geras ( tai priklauso nuo aplinkinių vertinimo, bet niekada ne nuo pačio „Juokdario“). Dažnai nenuoseklus, greitai užsidegantis ir greitai perdegantis t.y. prarandantis interesą kokiam nors reikalui. Išskirtinis, asocialus, tai gali pasireikšti ne tik drabužiuose, bet ir elgsenoje. Dažnai aplinkiniai priima „Juokdarį“ kaip egoistą, bet tai labai paviršutiniškas požiūris. Iš tikrųjų kai „Juokdarys“ įjungia jam būdingą naujų idėjų generavimo energiją jis šiai būsenai pilnai atsiduoda, jo visas dėmesys šiame procese sukūrimo kažko naujo, ir „Juokdarys“ laikinai atsijungia nuo realybės ir nepastebi nieko aplink save, tai pat ir savo asmeninius poreikius. Jis gali nevalgyti, nemiegoti iki to laiko, kol nebaigs savo kūrybinio proceso. O vėliau kurį laiką būna sunkiai suprantamoje būsenoje, vaikiškai su aplinkiniais dalinasi savo darbų rezultatais, net neketindamas pasidomėti ar tai jiems patogus šis laikas ar jiems įdomu. Skambutis penktą ryto, tam kad pasidalinti nauju receptu „Mėsos meksikietiškai su vyšniniu padažu“ - visai „Juokdario“ stiliuje. Jei jau mes prakalbome apie „Juokdario“ įsijungimą į generacijos procesą, reikia pažymėti kad jam tai labai daug energijos reikalaujantis procesas. Vėliau jis privalo ilgai „atsijungęs“ ilsėtis, tapdamas pilku ir nuobodžiu. Būtent tokiais momentais jis gali labiausiai jausti savo vienatvę šiame žmonių pasaulyje, ir jam gyvybiškai svarbus artimųjų palaikymas. Periodai „įsijungimo“ ir „išjungimo“ neišvengiamai keičia vienas kitą, ir jų dažnumas ir ilgumas priklauso individualių energetinių „Juokdario“ savybių. Kartais sutinkami sulaužyti „Juokdariai“ kurie iškeitė savo sugebėjimą į visuomenei priimtinus gyvenimo kelius (taip, kaip tai iš vis įmanoma, tokiam išskirtiniam žmogui) ir rasdamasis nenutrūkstamoje depresijoje, skųsdamasis savo likimu aplinkiniams. Dažniausiai šis „sulaužymas“ tai rezultatas pokalbio su žmogumi, kuris „Juokdariui“ didelis autoritetas ,su mintimi kad laikas „suaugti“ „Juokdariui“ kontakto nutraukimas su jo vaikiška dalimi neleistinas. Tai priveda iki to, kad sugebėjimas kurti kažką naujo laikinai prarandamas , o kitas likimas „Juokdariui“ nenumatytas Dieviškam plane.

KARMINĖS UŽDUOTYS

„Juokdario“ karmos kelias labai skiriasi nuo kitų žmonių kelių.Net iki tokio lygio, kad jis gali prieštarauti bazinėms etaloninėms programoms ( instinktyviu elgesiu likusiu mums iš gyvūnų). Pavyzdžiui, visiškai etaloninė programa, perimti aplinkinių patirtį, tiesioginiame citavime ir automatiniame kartojime, pas „Juokdarį“ praktiškai neveikia. Jis visada priverstas kurti savo metodus. Jam net gi du kartus iš eilės tas pats nepavyksta ir jis kas kartą į juos įtraukia kažką nauja. „Juokdarys“ be abejo „balta varna“ socialinėje gaujoje ir savo Misijos įvykdymui jam reiks tapti gerbiama „balta varna“. Priešingu atveju, jam bus labai sudėtinga pritraukti savo pasekėjus, kurie jo „Juokdario“ idėjas pavers tradicinėmis. Tokiu būdu, viena iš „Juokdario“ - karminių užduočių nustoti kopijuoti kitus, o ieškoti savo, išsaugant savo individualumą. Labai lengva savo neįprastumą prieš pastatyti aplinkiniam pasauliui, demonstruojant įvairias antisocialinio elgesio formas. Į karminę „Juokdario“ užduotį neįeina kovoti su visu supančiu pasauliu, bandant jį priversti „šokti pagal dūdelę“ ( būti tokiu kaip visi) priimti kaip asmeninį užpuolimą. Tai pat į jo užduotį neįeina būti uždarame rafinuotame artimų draugų rate, kuriame ( ir tik jame) jis demonstruoja savo neįprastumą. Kalbant metaforiškai „Juokdarys“ visada stovi ant galimybių ribos, ir plečia ją visai žmonijai. Jis stovi nugara į visus ir plečiantis mūsų įsivaizdavimų pasaulį, mums iki šiol nežinomoje srityje. Reikia pripažinti, kad įprastai „Juokdariui“ nieko nesigaus – nei pinigų uždirbti, nei šeimos sukurti. Tai yra ir pinigus uždirbti ir šeimą sukurti „Juokdarys“ sugebės, tik savo unikaliu būdu, eidamas savo takeliais. Ir tik po to kai sukurs kažką naujo ir atiduos tai pasauliui. Dar viena psichologine „Juokdario“ užduotimi yra sureguliuoti savo vidinio gyvenimo asmenybes. Pas kiekvieną iš mūsų yra vidinis „vaikas“, „suaugęs“ ir „tėvas“. Jei santykiai tarp šitų trijų pas „Juokdarį“ nesureguliuoti, tai mes gauname vieną iš variantų :

1. „Juokdarys“ su neišauklėtu vidiniu vaiku.

„Juokdarys“ ,kuris įsitikinęs, kad visas pasaulis ir visi gyvenantys jame sukurtas kaip laboratorija ir visi aplinkiniai tai jo „bandomieji triušiai“, skirti jo bandymams ir tyrimams. Bet pačių „triušių“ nuomonės niekas neklausia. Aplinkiniai tai jaučia ir pradeda „Juokdarį“ auklėti, imdamiesi „vidinio tėvo“ vaidmens. Bet pas „Juokdarys“ įsitikinęs savo meile žmonėms, laiko save tikruoju žmonijos ir jos evoliucijos varikliu. Socialiai adaptuotis tokiose sąlygose praktiškai neįmanoma, ir net su aukščiausių jėgų palaikymu ( jos „Juokdarį“ palaiko kaip nieką kitą). Net tada „Juokdarys“ kvailioja, bet jis tuo pačiu metu kuria kažką naują ir nors kreivai jis atlieka savo misiją. Dažniausiai, kad išgelbėtų „Juokdarį“ į jo gyvenimą siunčiamas žmogus, kuris laiko savo pašaukimu ginti „Juokdarį“ nuo aplinkinio pasaulio, kuris atlieka tarpininko ir globėjo rolę, prisiimdamas „vidinio suaugusio“ funkciją.

2. „Juokdarys“ su pamirštu „vidiniu vaiku“ ir hipertrofuotu vidiniu tėvu

Toks žmogus nuo vaikystės, vietoj socialiai adaptacijai reikalingų savybių įsigijimo ( vidinio tėvo funkcijai), kolekcionuoja ir perša aplinkiniams šablonų rinkinius ir elgesio stereotipus (dažniausiai vidinius prieštaravimus). Ir mes matome prieš save nestabilų pilietį su užaukštintais reikalavimais ir cinišku požiūriu į šį pasaulį. „Juokdario“ misija tokiu atveju negali būti vykdoma ir prioritetine karmine užduotume kontakto užmezgimas su savo „vidiniu vaiku“ su gilios meditacijos pagalba arba transformuojančių mokymų.

3. „Juokdarys“ su dominuojančiu „vidiniu suaugusiu“

Tai tada kai „Juokdarys“ bando tapti juokdariu - išminčiumi, tai prieštarauja jo vidinės asmenybės prigimčiai ir jo pagrindinei karminei užduočiai. „Juokdarys“ vietoj to kad surasti savo vidinę išmintį, pradeda rinkti (kolekcionuoti) svetimą. Gaunasi toks – „kvailys – žiniūnas“ , kuris protingu veidu, absoliučiai ne laiku, keistai suderinęs ir rodosi lyg tai, išmintingus dalykus bando pasakyti. Toks kokteilis, nenaudingas ir absoliučiai nepritaikomas. Vienintelė rekomendacija ,kaip spręsti savo karminę užduotį – veikti savam unikaliam „Juokdario“ stiliuje.

IŠDIRBIMO LYGIAI

Norime priminti, kad „Juokdarys“ vienas iš aukščiausių Spindulių, kuriems galioja viena taisyklė. Pirmi du lygiai yra mokomieji. Juose šių spindulių atstovai, nesugeba realizuoti savo karminės užduoties. Galima sakyti, kad pirmuose lygiuose tai ne karmos užduoties išdirbimas, o kiek bandymas priešintis savo Misijai, lydymas tam tikromis karminėmis bausmėmis. Pirmų dviejų lygių problemos žmogų su aukščiausiu spinduliu moko suvokti ir priimti save tokį koks esi, nes tik po to įmanomas judėjimas savo likimo link.

1. Lygis. Pažintis su Spinduliu

Dar vaikystėje „Juokdarys“ su nuostaba supranta, kad jo įgimtos savybės ( tokios kaip savotiška mąstysena, laisvas požiūris į pasaulį ir aplinkinius žmones, savarankiškumas privedantis prie asocialumo), yra nepriimtinos daugumai aplinkinių. Kai jis fantazuoja – jį kaltina tuo, kad jis meluoja. Kai jis bando pakartoti maisto receptą iš knygos, pagamina išskirtinai savo patiekalą, abejotino skonio ir apskritai nevalgomą, kas vėl kelia aplinkinių nepasitenkinimą. Ir taip visose gyvenimo srityse. Kaip dainoje „padaryti norėjau rožę, o gavau ožį“ , tai puikiai atspindi pirmo lygio „Juokdarį“. Toliau yra du įvykių vystymosi variantai:

Pirmas - „Juokdarys“ gimė tradicinėje konservatyvioje šeimoje, kur vaiką įtemptai auklėjai atitinkant socialinėms normoms. Būdamas geras iš prigimties, jis mato savo neįprastumą ir keliamas šeimai problemas ir kruopščiai stengiasi slėptis po socialinėmis kaukėmis ir elgesio šablonais. Po kažkurio laiko tai jam pavyksta ir „Juokdario“ energija jame išsijungia. Toks elgesys jo nedaro laimingu ir nuobodžiai slenka jo dienos, pilnos ilgesio ir apgaulės. Geriausiu atveju „Juokdary“ sukuria savo vidinį pasaulį, kuriame jis gyvena pagal savo taisykles. Pagal tokį patį scenarijų „Juokdarys“ susiduria su negalėjimu savo neįprastumą pritaikyti aplinkiniam pasaulyje, paprasčiausiai ją slepia ( tuo pačiu nuo savęs), nutraukia su ja ryšius kiek tai yra įmanoma. Tai naminio vaiko variantas, kuris mažai bendrauja su aplinkiniais.

Antras variantas- tai kai tėvai netrukdo, mažajam „Juokdariui“ rodyti savo individualumą. Kaip nebūtų keista, tai būna arba šeimose, kur tėvai visiškai nesirūpina savo vaikais ir jų auklėjimu ir jie auga beveik gatvėje, arba šeimoje, kur tėvai labiau išsilavinę ir stengiasi vystyti individuliais vaiko savybes. Tai suteikia „Juokdariui“ galimybę bendrauti su aplinkiniais vaikais, kur vaikas po tradicinio auklėjimo gaubtu. Ir staiga likimas nusišypso mažajam „Juokdariui“ , juk jo laimei „Juokdario“ energija yra nuo pat gimimo kiekviename vaike ( ne kaip Spindulio energija, o kaip energija palaikanti individualumą būsimo suaugusio). Tokiuose atvejuose „Juokdarys“ greitai tampa išdaigų iniciatoriumi, ir jei ne lyderiu, tai idėjų kvėpėju savo draugams. Kai paauglystėje, pas kitus vaikus „Juokdario“ energija užmiega, ir „Juokdarys“ lieka vienišas savo neįprastume. Reikalas tame, kad paaugliai jau nedaro nieko naujo, jei seka savo madą, kiek galima priešinasi socialinėmis normoms. „Juokdarys“ pripratęs būti gaujoje, seka savo draugų pavyzdžiu ir užgniaužia savo novatoriškumą. Ir pagal ši scenarijų „Juokdarys“ susiduria su negalėjimu naudoti savo neįprastumą gyvenime, ir kiek tai įmanoma, išjungia ją, pasineria į liūdną, nuobodų kasdieninį gyvenimą. „Juokdarys“ pirmo lygio, nesugebėjęs panaudoti savo įgimtus talentus, ir nesuradęs aplinkiniame pasaulyje reikiamo palaikymo, atsisako savo Likimo, sekimo pagal savo Spindulį, spaudžiamas išorinių aplinkybių. Tai susiję su tuo, kad „Juokdariui“ reikia prarasti savo individualumą, pabandyti „normalaus“ gyvenimo, kad ateityje žinoti kokia alternatyva jo ryškiam, pilnam nuotykių ir atradimų gyvenimui.

2. Lygis. Priešinimasis spinduliui.

Pasiekęs savo Spindulio atskyrimą ir pabuvęs be jo kažkurį laiką, „Juokdarys“ pradeda jausti , kaip Spindulys po truputį, lengvai bando įveikti gynybinę „ Juokdario“ sieną pastatytą pirmame lygyje. Įprastai tai įvyksta viename iš ciklų (dažniausiai amžiuje 24-26arba 28,5- 31 metuose). Pas žmogų susiformuoja vidinė revoliucinė situacija, kaip seniau gyventi jis negali, o naujai dar nežino kaip. Jis pritraukia į savo Likimą kažkokį įvykį, žmogų kaip proceso katalizatorių „ Juokdario“ atgimimui ir jo gyvenimas pradeda keistis ( didžiam artimųjų nepasitenkinimui). Prasideda naujas „ Juokdario“ gyvenimo etapas. Primename , kad „Juokdario“ energija palaiko ir sustiprina žmogaus „vidinį vaiką“ . Ir šiame etape tampa labiausiai pastebimas santykių nestabilumas tarp vidinių „vaiko“, „suaugusio“ ir „tėvo“, parašyta aukščiau skyriuje, karminės užduotys. Šiame etape „ Juokdarys“ gali būti pakankamai ilgai, ir niekaip nepereiti į trečią išdirbimo lygį, dieną iš dienos prarasdamas galimybę realizuoti savo Likimą. Šiuo atveju lieka tik skųstis savo likimu, gyventi skurde ( nerealizuotam „ Juokdariui“ praktiškai nepavyksta uždirbti pinigų) ir laukti savo reinkarnacijos.

3. Lygis. Spindulio specialistas

Tikras „ Juokdario“ gyvenimas. Jis suranda savo vietą gyvenimą, ir jam užtikrinimą aukštesnių jėgų parama. „ Juokdario“ likimas toks svarbus, kad Dieviški globėjai stengiasi pašalinti iš jo kelio visas kliūtis ir įvykius, kurie gali atitraukti „ Juokdarį“ nuo jo realizacijos. „ Juokdarys“ tampa įžymus siauruose žmonių susibūrimuose. Jei jo idėjos pakankamai svarbios, tai ir didelėse žmonių grupėse. Kas anksčiau buvo vadinama nesąmonėmis, dabar „mažomis genijaus silpnybėmis“, ir tai neskaitant to kad „ Juokdarys“ bando slėpti savo ekscentriškumą. Jei tai nėra jo pagrindinės idėjos dalis.

4. Lygis. Spindulio organizatorius

„ Juokdario“ idėja ( ta, kuria jis užsidegęs dabartiniu metu) pradeda reikalauti padėjėjų ir aplink susiformuoja žmonių komanda, galinti kad ir laikinai, kad ir tik darbe, pasijungti į šio Spindulio energiją, atmetę savo baimes ir „negalėjimą“ . Kol tokios komandos žmogus palaiko savo asmeninę išprotėjusią „Juokdario“ ugnį, jis sugeba eiti paskui ketvirto lygio „Juokdarį“, padėdamas jam kurti naują Visatą. Įdomu, kad jam kaip ir „Juokdariui“ pradeda sektis, nes Aukštesnės jėgos saugo visus, einančius paskui „Juokdarį“ . Bet tik jei jis pradeda abejoti „Juokdario“ idėja, jis iškarto iškrenta iš šios energijos, nuo jo nusisuka sėkmė, pradeda lydėti nelaimės ir problemos ( jei žmogus ilgai ėjo paskui „Juokdario“ idėjas). Jei jis su „Juokdariu“ buvo neilgai kartu, atsiskyrimas praeina neskausmingai, žmogus tiesiog palieka „Juokdario“ komandą ir grįžta į savo įprastą gyvenimą. Reikia atminti, kad požiūris į „Juokdarį“ negali būti neutralus. Žmogus pasitraukęs iš „Juokdario“ komandos pamena darbą su juo, su susižavėjimu arba neapykanta ( vidutinio požiūrio nebūna). Pastebėta, kad pas „Juokdarį“ niekas nevyksta pagal standartinį planą, todėl galimas judėjimas ir į kitą pusę išdirbimo lygiais. „Juokdarys“ gali atsisakyti savo vystymosi ir grįžti iki antro lygio ir ten likti iki gyvenimo galo. Arba pereina per išsivystymo lygius keletą kartų, pirmyn atgal.

5. Lygis. Spindulio ideologas

Tokių nebūna. Pats ideologijos suvokimas, taisyklių nustatymo tarnavimo „Juokdario“ Spinduliui neįmanomas. Maksimumas – žmogus, būdamas ketvirtame išdirbimo lygyje, išgarsėja visame pasaulyje. Tuo pačiu parodo pasauliui, kad būti „Juokdariu“ – jėga, bet tuo pačiu pakartoti „Juokdario“ kelią negali niekas, net patys artimiausi jo pasekėjai. Atsiranda pomirtiniai biografai ir „Juokdario“ interpretatoriai- jie tyrinėja, jo veiklą, indelį į kultūrą, mokslą, kūrybą, sudaro taisyklių sąrašus kaip geriau sekti „Juokdario“ idėjomis.