Kardų Dešimakė

Virtimas minčių į materija. Minčių judėjimo sustabdymas. Minčių jausmas. Indo sugriovimas- išėjimas minties iš materijos. Suvokimas gyvenimo ir mirties priežasties. Bedugnė tarp mąstymo ir būties. Perėjimai: pasaulis- mintis- pasaulis- mintis. Mintis kurianti, mintis griaunanti. Išradingas išbandymas. Vienybė gėrio ir blogio. Vartai į uždraustą pasaulį.

Situacija:

Dideli pokyčiai problemose ir rūpesčiuose. Mąstymo transformacija. Konflikto užbaigimas. Užbaigimas praeities. Nauja mąstysena – nauja būtis.

Charakteris (pozityvus veikimas):

Užsispyrimas, ambicija, išmintingumas. Tobulumas realybės suvokime. Ryžtingumas, drąsa, sąmoningumo jėga, pastovumas, garbė. Ryški individualybė. Gyvybingumas , ištvermė. Mokėjimas sąžiningai uždirbti turtus.

Charakteris (negatyvus veikimas):

Depresija. Priklausomybė, neapsaugojimas. Bandymas sulaikyti tai, kas jau sugriauta. Pykčio baimė, baimė blogų minčių. Išdavystė, agresija, užtikrintas žiaurumas.

Įvedimo korta:

Aš stoviu prie skardžio. Žemai prie upės auga nendrės. Jų lankstūs stiebai, kaip žudančios strėlės, jungiančios žemę ir dangų. Ten, tarp nendrių, - aš žinau, - rytais, kada geltona spindinti saulė užlieja šiluma ir šviesa žemę ir dangų, prabunda iš miego mano mylimoji, mano puselė. Aš taip noriu pamatyti ją, prisiliesti prie jos, pajusti ant savo veido jos švelnų, lengvą kvėpavimą. Bet tai pavojinga. Praraja tarp manęs ir nendrių labai gili. Aš galių susižeisti į aštrius nendrių stiebus, aš galiu išsidaužyti į žemę, ir visam žūti, ir nepasiekti trokštamo tikslo – susijungimo su mano mylimąja. Aš stoviu ties bedugne, tarsi prikaustytas prie akmeninių uolų, ir mano priešų kardai: baimės, buvusių klaidų pasirinkime ir būduose kelio realizacijos, kaltės ir netikėjimo savo jėgomis dešimtimi aštrių durklų sminga į mano kūną. Kas baisiau dabar: likti ties skardžiu – praraja, kenčiant nuo baimės, ar be jokios vilties sėkmei šokti žemyn?

Sujungimas kardų dešimakės ir kardų princesės:

Pateka auksiniai geltona saulė. Spindinčiame ore lengvai sklando kardų princesė. Spindi sidabru jos aštrus kardas. Mintis užvaldo mano kūną. Ramus, nepajudinamas ryžtingumas auga. Aš gaudau visa savo būtimi jos spindinčią puikybę, visa krūtine įkvepiu aštrų svaiginantį orą, užlaikau jį plaučiuose – mintis sustoja, - ir aš šoku ! Šoku į apačią, į prarają, į nendres. Laisvė ar mirtis? Švelniai dainuoja fleita.